žibalinis

2 žibalìnis, -ė adj. (2) Š, DŽ, KŽ 1. turintis žibalo: Degalai skleidžia po vandenį žibalinę plėvelę, darydami žuvų gyvenimą nepakenčiamą rš. Žibaliniais degalais paleisti variklį sunku rš. 2. Lzd veikiantis su žibalu: Lempeles mažilikes žibalinès įsisuksma Varn. Palubėje ties stalu spingsėjo maža, aprūkusi žibalinė lempelė V.Aln. Atsirado liktarnos žibalìnės, jau žibalo buvo Sd. Žibalinès lempas degydavom ilgai da i kovo vakarais Rg. Nugi nebuvo tada nė elektros, prie tos lemputės žibalìnės verpi verpi Kvr. Vakarais sau atsisėdęs prie lempos žibalìnės su tokia šaudykle i mezgi tą keselį Jrb. Lempos didelės, žibalìnės, šviesios, regis, labai jau geros Dgl. Vestuvėm turėdavo žibalìnę lempelę (ne kasdien) Švd. Žibalinès lempas muziejun surinko Skp. Palubėje tebekybo pamirštas žibalinis žibintas išdaužtais stiklais A.Škėm. Žibalìnis šildytuvas PolŽ¹150. Žibalìnis virintuvas NdŽ. Žibaliniai te buvo traktoriai Krč. Kuldavom su mašinoms žibalìnėms Kl. 3. skirtas žibalui pilti: Žibaluo įpilti buvo žibalìnė leikelė End. 4. su blizgučiais, žibalais: Prieš šimtą metų visos pamergės vilkėdavo savo darbo gražiais margaspalviais sijonais, tik jaunajai įtaisydavo žibalinės ar adamaškinės medžiagos liemenę rš(Kp). Bobutės žibalìnė šniūravonė visiškum suplyšo Kp.